Įvadas į medicininių endoskopų „veidrodžio“ principą ir funkciją
1. Pagrindinis principas
Endoskopo „veidrodis“ daugiausia reiškia jo optinę vaizdo sistemą, kuri yra suskirstyta į du pagrindinius metodus:
Optinis veidrodis (kietasis veidrodis): naudojant cilindrinę lęšių grupę arba prizmės atspindį, šviesa tiesiogiai perduodama į okuliarą arba kamerą (pvz., laparoskopą, artroskopą) per fizinį lęšį.
Elektroninis veidrodis (minkštas veidrodis): priekiniame gale sumontuotas mikro CMOS/CCD jutiklis, kuris optinį signalą paverčia elektriniu signalu, kuris vėliau perduodamas į ekraną per kabelį (pvz., gastroskopą, kolonoskopą).
Pagalbinė sistema:
Apšvietimas: šaltos šviesos šaltinis (pvz., LED/ksenono lempa) perduodamas per optinį pluoštą, kad apšviestų stebėjimo sritį.
Kanalo konstrukcija: galima įdėti instrumentus (biopsijos žnyples, lazerinį optinį pluoštą) arba pagalbinei apžiūrai naudoti vandens/dujų injekciją.
2. Pagrindinė funkcija
Stebėjimas: didelės raiškos vaizdavimas, tiesiogiai stebint kūno organų (pvz., skrandžio, žarnyno, šlapimo pūslės ir kt.) pažeidimus (uždegimus, navikus ir kt.).
Diagnozė: bendradarbiauti su biopsijos mėginių ėmimu patologinei analizei.
Gydymas: Atlikite minimaliai invazinę chirurgiją (pvz., polipektomiją, hemostazę, akmenų šalinimą).
3. Tipinės programos
Gastroskopija/kolonoskopija (elektroninis endoskopas) → Patikrinkite virškinamąjį traktą.
Laparoskopija (kietasis endoskopas) → Minimaliai invazinė chirurgija (pvz., cholecistektomija).
Bronchoskopija (lankstus endoskopas) → Patikrinkite plaučius.
Privalumai: Minimaliai invazinis, tikslus, realiuoju laiku atliekamas veikimas, žymiai sumažinantis paciento traumą.